Veido kremai ir reklama: ką leidžia teisė Lietuvoje

Kosmetikos gaminys: apibrėžimas ir riba

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 2 straipsnį kosmetikos gaminys — tai medžiaga ar mišinys, skirtas išorinėms žmogaus kūno dalims valyti, kvėpinti, keisti jų išvaizdą, apsaugoti ar palaikyti geros būklės. Veido kremas šį apibrėžimą atitinka — kol nepretenduoja veikti ligos. Vos tik gaminys ima teigti gydantis spuogus kaip susirgimą, dermatitą ar „regeneruojantis“ audinius medicinine prasme, jis išeina iš kosmetikos ribų: tai jau būtų vaistas arba medicinos priemonė su visai kitais registravimo reikalavimais.

Teiginiai: šeši kriterijai

Reglamento 1223/2009 20 straipsnis draudžia priskirti kosmetikos gaminiams savybių ar funkcijų, kurių jie neturi. Reglamentas (ES) Nr. 655/2013 nustato šešis bendruosius kriterijus: atitiktį teisės aktams, teisingumą, pagrindimą įrodymais, sąžiningumą, nešališkumą ir galimybę priimti informacija pagrįstą sprendimą. Praktiškai: „ištrina raukšles“, „jaunina 10 metų“ ar „regeneruoja odą“ — teiginiai, kuriems reikia įrodymų, o ingrediento savybių negalima tiesiog perkelti galutiniam gaminiui.

Ženklinimas: INCI ir CosIng

19 straipsnis reikalauja, kad ant kiekvieno kosmetikos gaminio būtų sudedamųjų dalių sąrašas mažėjančia masės tvarka (mažiau nei 1 % — bet kokia tvarka) pagal INCI nomenklatūrą, taip pat nominalus kiekis, atsakingas asmuo, tinkamumo laikas atidarius arba minimalaus tinkamumo data, atsargumo priemonės ir partijos numeris. Europos Komisijos duomenų bazėje CosIng prie kiekvieno ingrediento nurodytos jo funkcijos — drėkiklis, odą kondicionuojanti medžiaga, konservantas, antimikrobinė medžiaga. Tik šias funkcijas naudojame gaminio puslapyje.

Kas prižiūri Lietuvoje

Reglamento 1223/2009 įgyvendinimą Lietuvoje prižiūri Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC): jis konsultuoja dėl kosmetikos gaminių notifikavimo ir ženklinimo bei tikrina, ar rinkai gaminius pateikiantys atsakingi asmenys laikosi reglamento reikalavimų. Vartotojų teises, nesąžiningą komercinę veiklą ir reklamą prižiūri Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymą, Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymą ir Reklamos įstatymą (5 straipsnis — klaidinanti reklama); asmens duomenų apsaugą — Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija.

Atsiliepimai ir kainos

Perkėlus Direktyvą (ES) 2019/2161, verslininkas, kuris suteikia prieigą prie vartotojų atsiliepimų, privalo informuoti, ar ir kaip užtikrina, kad juos parašė gaminį iš tikrųjų įsigiję ar naudoję vartotojai; netikrų atsiliepimų skelbimas ar užsakymas — nesąžininga komercinė veikla pagal Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymą. Skelbiant kainos sumažinimą, reikia nurodyti mažiausią kainą, taikytą per pastarąsias 30 dienų (Mažmeninės prekybos taisyklės, Vyriausybės nutarimas Nr. 697). Todėl nerodome nei žvaigždučių be šaltinio, nei perbrauktų kainų.

Kas neleidžiama — praktinis sąrašas

• „gydo spuogus“, „pašalina odos dėmes“, „gydo rozacėją“ — gydomieji teiginiai, kosmetikai draudžiami;
• „kliniškai patvirtinta“ be prieinamų tyrimų (pagrindimas pagal 655/2013);
• gydytojų rekomendacijos ar liudijimai, kurie perša gydomąjį poveikį;
• išgalvoti atsiliepimai ir „vidutiniai įvertinimai“ be pirkimo patvirtinimo;
• perbrauktos kainos be mažiausios pastarųjų 30 dienų kainos.

Kaip skaityti veido kremo reklamą

1. Ieškokite pilno INCI sąrašo: be jo nėra ko lyginti.
2. Patikrinkite, ar teiginiai lieka odos paviršiuje — viskas, kas skamba kaip liga, nėra kosmetika.
3. Atkreipkite dėmesį į atsakingą asmenį ir tinkamumo laiką atidarius ant pakuotės.
4. Nepasitikėkite „prieš ir po“, liudijimais su vardais ir laikmačiais.
5. Palyginkite gautą pakuotę su puslapiu — pakuotė visada viršesnė.